
Apie
Pasaulis kaip niekada anksčiau yra sujungtas į tinklus ir turi nesuskaičiuojamą daugybę kibernetinių galimybių.
Pastaraisiais metais socialinė medija tapo pagrindiniu kanalu, kuriuo žmonės bendrauja su kitais. Žmonės praleidžia pakankamai daug laiko kurdami savo profilius, atnaujindami informaciją ir bendraudami su kitais, pavyzdžiui, komentuodami ir dalydamiesi informacija. Socialinės medijos pavyzdžiai yra „Facebook“, „WhatsApp“, „Messenger“, „Instagram“, „Twitter“, be daugelio kitų, naudojamų kitose pasaulio dalyse, pavyzdžiui, Azijoje itin populiarūs „WeChat“, LINE, „Sina Weibo“. Taip pat yra daugybė platformų, skirtų kitiems naudojimo tikslams, pavyzdžiui, leidybai skirtos platformos „Youtube“, „TikTok“ (anksčiau žinomas, kaip Musical.ly).
Šiuolaikinės kartos vaikai ir jaunimas auga naudodamiesi informacinėmis ir ryšių technologijomis bei plačiai prieinamu internetu. Remiantis OfCom paskelbta 2021 m. ataskaita „Children and parents: media use and attitudes“ (vert. „Vaikai ir tėvai: žiniasklaidos priemonių naudojimas ir požiūris“), 44% 8-11 metų amžiaus vaikų ir 87% 12-15 metų amžiaus vaikų naudojasi socialinės medijos programėlėmis ir/arba interneto svetainėmis. Taip pat remiantis Statista.com ataskaita (2020), vien Jungtinėje Karalystėje yra 53 mln. aktyvių socialinės medijos paskyrų, tuo tarpu bendras naudotojų skaičius pasaulyje tais pačiais metais buvo 3,6 mlrd. paskyrų, o 2021 m. jis padidėjo iki 4,66 mlrd.
Kadangi internete saugoma ir dalijamasi dideliu kiekiu informacijos, socialinės medijos platformų saugumas, ir kibernetinis saugumas apskritai, tampa kaip niekada svarbus. Vis dažniau technologijos pasitelkiamos kaip tam tikros prievartos forma, kurių poveikis vaikams ir paaugliams ne visada gali būti iš karto akivaizdus. Pavyzdžiui, 2012 m. „LinkedIn“ nutekino naudotojų el. pašto adresus, o 2016 ir 2018 m. buvo įsilaužta į „Facebook“, atskleidžiant 50 mln. naudotojų asmeninę informaciją.
Dažniausios kibernetinio smurto formos:
- Kibernetinis persekiojimas (cyberstalking);
- Elektroninės patyčios (cyberbullying);
- Doxing;
- Sextortion;
- Sekstingas (sexting);
- Non-consensual image sharing / revenge porn;
- Deepfake;
- Trolling;
- Spoofing;
- Impersonation.
Mokymų tikslas – supažindinti, kad svarbiausias apsaugos metodas – suprasti paliekamą skaitmeninį pėdsaką ir jo galimas pasekmes, tai reiškia, kad interneto pasaulyje reikia laikytis tokio paties mąstymo ir požiūrio į savisaugą, kaip ir realiame pasaulyje: ugdyti kritinį mąstymą ir stiprinti sąmoningą platformų naudojimą.
Mokymų nauda:
Mokymų temos: