Išgirdus žodį „pasakos“, kie­kvienam iš mūsų kyla aso­ciacija su vaikyste, fantasti­nėmis istorijomis, mums palikusiais įspūdį per­sonažais, didvyriais ir herojais. Pasakos ir istorijos pri­sideda ir prie psichologi­nės, emocinės ir socialinės ge­rovės stiprinimo. Madrido universitete jau penktus metus vykdomas pro­jektas, aprėpiantis dailės tera­piją ir psichologiją. Projekto ko­manda įrodė, kad kuriamos is­torijos padeda ugdyti empatiją, įsijausti į istorijos veikė­jų išgyvenimus, pagalvoti apie veiksmus, reakcijas ir svarbiau­sia – apie veikėjų elgesio prie­žastis. Šiuolaikiniam klausytojui, o ypač vaikams pasakos suteikia laisves patirti, išgyventi ir išjausti jų pačių Herojaus kelią – nuo vaikystės iki suaugystės.

Štai keletas priežasčių, dėl ko reikia skaityti pasakas vaikams ir dėl ko  svarbu diskutuoti su vaikais apie pasakų veikėjus, jų savijautą, emocijas, elgesį. Taip pat neužmiršti jų paauglystėje ir būtinai prisiminti brandžiame amžiuje.

• Verty­bės ir kultūros pažinimas. Pasakose dažnai bandoma stipriai ir įsimintinai perteik­ti moralines pamokas ir verty­bes. Veikėjams patiriant įvairius išbandymus ir laimėjimus, pa­sakos atskleidžia veiksmų pa­sekmes ir moko dorybių – ge­rumo, geraširdiškumo, atjau­tos, drąsos. Jos taip pat jos perteikia papročius ir tra­dicijas, supažindina vaikus su skirtingais pasauliais, šalimis bei jų tradicijomis. O tai pade­da geriau suprasti skirtingas kultūras.
• Vaizduotė, kūrybiškumas ir smalsumas. Pasakos įkvepia vaizduotę ir skatina kūrybišku­mą, perkeldamos skaitytoją ar klausytoją į įsivaizduojamą pa­saulį, kuriame viskas įmanoma. Pasakos sužadina smalsumą ir baimę bei verčia vertinti ir pri­imti keistas būtybes, stebuklin­gas vietas ir nuostabius nuoty­kius. Šis jausmas ugdo smalsu­mą ir visą gyvenimą trunkančią meilę mokytis.
• Socialinis ir emocinis vysty­masis. Pasakos padeda ugdy­ti socialinį ir emocinį intelektą, supažindindamos su įvairių vei­kėjų bendravimu, pagarba ki­tam, savitvarda, veikėjų tarpu­savio santykiais ir tarpasmeni­ne dinamika.
• Socialiniai įgū­džiai. Pasakos, jeigu skaito­mos keliems vaikams, skatina klausytis ir klausyti – tiek pa­sakotojo, tiek kitų pasakojimo klausytojų. Vaikai išmoksta su­sikaupti, būti kantresni ir leis­ti kalbėti kitiems. Vaikai ima suprasti, kad kiti šalia esantys (artimieji, broliai, draugai ir kt.) gali interpretuoti dalykus ki­taip nei jie.

Metodinę priemonę „Kartą gyveno… Herojus“ kūrė tarpdisciplininė specialistų komanda – etnologės, folkloristės, psichologės, psichologė-psichoterapeutė, dailės terapeutė ir dailininkė. Priemonė apjungia kultūrą, psichologiją, meną, ir yra rekomenduojama vaikų bei paauglių, nuo 7 iki 17 metų, psichologinio atsparumo įgūdžių lavinimo ir socialinių – emocinių kompetencijų stiprinimo veikloms.

Metodinę priemonę sudaro: knygelė, kurioje atrinkta dvylika lietuvių stebuklinių pasakų; psichologų komentarai bei klausimai refleksijoms, kurie skatina ir provokuoja skaitytoją bei auditoriją apmąstyti tam tikrus pasakų veikėjų poelgius, situacijas, diskutuoti, formuluoti naujus klausimus; rekomenduojamos aptarimui aktualios, šiandienos realijas atspindinčios temos – tapatumo jausmas, prekybos žmonėmis prevencija, emocinis intelektas ir empatija, santykis su gyvūnais, gedulas, smurtas. Taip pat pasakų siužetais sukurtos pasakų asociatyvinės vizualios bei žodžių  kortelės; rekomendacinio pobūdžio aštuonių užsiėmimų planas; kūrybinės užduotys.

Atrenkant pasakas buvo atsižvelgta ne tik į tai, kad jos apimtų skirtingas (išplėtotų) siužetų grupes, bet ir į bendrą jų populiarumą (ir į pasakų bei jų variantų užrašymo kiekį, ir į populiarumą visuomenėje dėl vienų ar kitų pasakų adaptavimo vaikams ir jų pakartotinio leidimo, dėl dažno pasakų įtraukimo į grožinę literatūrą ir t. t).

Tai puikus įrankis, kuris leidžia tiek visiems švietimo ugdymo įstaigose dirbantiems pedagogams, visų ugdymo pakopų mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, ugdymo karjerai specialistams, tiek platesnei auditorijai (šeimoms, globėjams) lavinti vaikų ir paauglių psichologinio atsparumo įgūdžius.

Metodinę priemonę galima integruoti į formalaus ir neformalaus ugdymo turinį dirbant tiek su mokinių grupe, tiek individualiai (formuojant lygiavertės ugdymosi aplinkos kūrimą įvairių poreikių ir polinkių mokiniams; vykdant psichologinio atsparumo įgūdžių ir socialinių-emocinių kompetencijų stiprinimo veiklas; supažindinant vaikus ir paauglius su tradicinėmis lietuvių stebuklinėmis pasakomis).

Metodinę priemonę galima taikyti lanksčioms mokymosi galimybėms už tradicinės klasės ribų. Ji – puikus pagalbininkas įtraukiančiam ir tyrinėjimu bei kūryba pagrįstam ugdymo procesui už mokyklos ribų kurti. Ugdymas gali vykti visur – miestai, miesteliai, kaimiškos vietovės yra pilnos erdvių (gatvės ir parkai, pažintiniai takai, piliakalniai, vandens telkiniai, architektūra ir urbanistika, muziejai ir galerijos) – šiose ir kitose erdvėse taikant šią metodinę priemonę galima praturtinti ir pagilinti mokymosi patirtis.

Plačiau su metodine priemone galite susipažinti šiame video: